Paminklai Vilniuje: kas miesto aikštes puošė anksčiau?

Paminklai VilniujePrieš keletą metų šventėme Lietuvos tūkstantmetį, o neužilgo minėsime ir dar vieną jubiliejų – Vilniui sukaks jau 700 metų. Žinoma, jog per tokį ilgą periodą sostinei teko nemenkai paklaidžioti istorijos vingiuose ir išgyventi karus, marus, okupacijas ir pakilimo laikotarpius. Kaip ir dera tikram šimtmečius skaičiuojančiam miestui, Vilniuje gausu architektūrinių ir istorinių paminklų. Tačiau beveik visi paminklai Vilniuje, dabar puošiantys parkus ir aikštes, turi savo įpėdinius. Būtent apie paminklus, kurie dėl įvairių priežasčių jau nuversti nuo pjedestalo, jums ir papasakosime.

Žinoma, kad už paminklų statymą atsakinga būdavo valdžia, o ji Vilniuje per pastarąjį šimtmetį keitėsi ne kartą, tad nieko keisto, kad pasikeitus politiniam kursui, keisdavosi ir paminklai. Dabar miesto širdyje, Katedros aikštėje, stūkso miesto įkūrėjo Gedimino monumentas, tačiau XX amžiaus pradžioje, palyginti ne taip ir seniai, šalia varpinės buvo iškilmingai atidengtas Rusijos imperatorės Jekaterinos II įspūdingas postamentas – ant marmurinio pagrindo apsupta erelių stovėjo bronzinė skulptūra, o visą kompoziciją puošė ir tvorelė. Taip Rusijos imperija paminėjo Abiejų Tautų Respublikos visišką suskaldymą ir privertė miestiečius įprastines muges iškelti iš Katedros į Lukiškių aikštę. Jau Pirmojo Pasaulinio karo pradžioje paminklas išmontuotas iš išvežtas į Rusijos gilumą.

Kitas Lietuvoje pagarsėjęs istorinis veikėjas, tautos tikrai ne dėl gerų darbų pramintas Koriku – Michailas Muravjovas – taip pat savu laiku buvo pagerbtas paminklu, iškilusiu priešais dabartinę Prezidentūrą, Daukanto aikštėje. Nors dokumentuose ir teigiama, kad paminklo statybas palaimino Vilniaus visuomenė, vis dėlto XIX amžiaus pabaigoje iškilusi Koriko statula buvo itin nemėgstama. Miesto mitas byloja, kad ji reguliariai būdavo ištepama vilko taukais – o tai sutraukdavo prie paminklo būrius šunų, kurie naktimis neduodavo ramybės staugdami. Galiausiai bronzinis Muravjovas apjuostas aukšta tvora. Kaip ir Jakaterina, šis paminklas iškeliavo iš Lietuvos prasidėjus karui.

Paminklus mėgo ne tik rusų, net ir lenkų valdžia. Okupuotame Vilniuje, Neries krantinėje netoli dabar stūksančių Sporto rūmų likučių, buvo iškilęs net 12 metrų Adomo Mickevičiaus obeliskas. Gerai, kad tai buvo tik medinis planuojamo paminklo modelis, kadangi upė jo nepasigailėjo – atlaikęs kelis pavasarinius potvynius, galiausiai monumentas buvo nuneštas šėlstančio vandens. Bet dabar galime džiaugtis savu paminklu rašytojui šalia Šv. Onos bažnyčios, tad praradimas gal ir ne toks didelis.

Žinoma, paminėjimo vertas ir SSRS palikimas, kadaise stūksojęs Lukiškių bei Rotušės aikštėse. Dabar šiuos Lenino bei Kapsuko paminklus galima pamatyti tik Grūto parke.