Kaip išsaugoti Lietuvos miškus?

Dažnai iš Lietuvos gyventojų pasigirsta, kad miškai yra iškirsti, parduoti ir t.t. Daugelis piktinasi miškininkais, kurie nesaugo mūsų turto. Pamatę iškirstą mišką, linguojame galva ir piktinamės, kad miškai yra vagiami.

Tačiau mes galime pasakyti, kad  AB “Miško Draugas”perka miska perka miškus atsakingai. Aplamai Lietuvos valstybiniai miškai naudojami labiausiai subalansuotai iš visų Lietuvos gamtinių išteklių rūšių. Mūsų šalies miškai yra atsakingai prižiūrimi, ir tam reikia tikrai daug pastangų. Apie tvarkingą miškų panaudojimą gali paliudyti tarptautiniai sertifikatai, kurie liudija, kad miškai tvarkomi besilaikant darnos principų. Taip pat galima pasigirti tuo, kad 2012 metais JAV paskelbė, kad pagal įvairius rodiklius Lietuva yra geriausiai miškus tvarkanti šalis pasaulyje. Tai gana rimtas įvertinimas, kuris ne tik leidžia pasigirti savo sugebėjimais, bet ir įpareigoja. Todėl, tiems kurie rūpinasi ir priekaištauja dėl Lietuvos miškų turėtų bent šiek tiek nuraminti.  Šiek tiek kitokia situacija su privačiais miškais. Jų būklę nustatyti gana problematiška, nes nes jų kontrolė ir apskaita nėra tokia kaip valstybinių miškų.

Dabar jei kalbėtume apie žalą miškams, tai reiktų kalbėti ne apie medžių kirtimus, bet apie vykdomas žvyro kasybas miškuose.

Miškininkai įsitikinę, kad karjerų ir statybų invazija į miškus daro miškams įvairialypę žalą. Kuomet iškasamas žvyras, atsiranda karjeras ir jį užpildo vanduo. O atsodinti medžius toje vietoje tampa beveik neįmanoma.

Reikia pastebėti, kad iškasti karjerai yra pavojus ne tik Lietuvos miškams, bet ir gamtai. Nes gali būti sunaikintos retos augalų augimo vietos, pakeičiamas kraštovaizdis ir t.t. Tai didelė grėsmė ne tik miškams bet ir gamtai.

Dar viena sritis, kuri kelia pavojų Lietuvos miškams, tai durpių gavyba. Durpės išgaunamos ten kur yra pelkės. Viskas būtų kaip ir gerai. Tačiau norint išgauti durpes, pelkes reikia nusausinti. Pelkės nusausinimas yra tolygu jos sunaikinimui.

Todėl turime labai susimąstyti kas mums yra svarbiau ar miškai, ar naudingos iškasenos. Nes, jei norime tas iškasenas panaudoti, turime sunaikinti mišką.

Taigi ši diskusija gali būti begalinė- vieni gali sakyti, kad svarbiau išsaugoti miškus, kiti tuo tarpu tvirtinti, kad reikia žiūrėti į naudingas iškasenas. Šioje abiejuose barikadų pusėse surasti bendrą sprendimą yra labai sunku. Šiuo atveju galime pasiremtiLietuvos Konstitucinio teismo išvada, kad miško žemės pavertimas kitomis naudmenomis galimas tik išimtiniais atvejais.

Taigi rūpindamiesi Lietuvos miškų gerove, turime mąstyti gerokai plačiau ir atsakingiau naudoti gamtos išteklius. O tai padės išsaugoti sveikus ir žaliuojančius mūsų miškus.