Diplomas dar negarantuoja geros darbo vietos

studento paskolaLietuvoje kartais diskusijos apie mokslo diplomo gavimą sukelia aršią diskusiją – vieni įsitikinę, kad jis yra bevertis, kiti teigia, jog jį būtina gauti bet kokiu atveju, neva turintys aukštąjį išsilavinimą yra pranašesni už kitus. Verta pabrėžti, kad tiek vienoje, tiek kitoje pusėje galima išgirsti tvirtų argumentų, tačiau retai kas pastebi, jog būtent pinigai ne visiems leidžia įgyti tą aukštąjį išsilavinimą. Ekonominė bei švietimo situacija ne visiems žmonės suteikia vienodas galimybes tinkamai pasirinkti, tuo labiau, kad kiekvienos šeimos biudžetas yra skirtingas. Mokslo diplomas ne visada atneša naudos, todėl čia reikėtų apmąstyti visus niuansus bei perspektyvas.

Lietuvos ekonominė situacija rodo, kad aukštasis išsilavinimas ne visiems yra prieinamas – ne visi mokiniai gauna valstybės finansuojamas studijų vietas, todėl kai kuriems tenka imti paskolas ar ne tikėtis, jog jų mokslą finansuos tėvai. Verta pabrėžti, kad jau po vidurinės mokyklos kai kurie jaunuoliai patys kabinasi į gyvenimą, todėl norint gauti diplomą, jiems tenka studijuoti paėmus nemažas paskolas. Jos skirtos tiek mokslui, tiek būstui, nes iš tolimesnių miestų važiuojantys jaunuoliai turi taikytis prie miestų tvarkos – prestižiniai Lietuvos universitetai yra sostinėje, todėl norintiems čia studijuoti, tenka ne tik keliauti į kitą miestą, bet ruoštis savarankiškam gyvenimui. Studentų paskolos taip pat ne visiems yra suteikiamos, todėl čia kyla labai daug klausimų dėl sąžiningumo.

Grįžtant prie esmės, galime matyti, kad aukštojo mokslo diplomas dar neužtikrina geros darbo vietos gavimo. Ne visi studentai, įgiję aukštąjį išsilaviną, gauna gerai apmokamus darbus, tuo labiau, kad daug iš jų apskritai dirba ne pagal savo profesiją. Tai tik įrodo, kad aukštasis mokslas yra naudingas tik tiems, kurie sugeba iš universitetų išspausti maksimumą. Studijuojantys atmestinai jokios naudos negauna – jų turimas diplomas yra bevertis, nes dažniausiai visų studijų metu, nieko taip ir neišmokstama. Verta atkreipti dėmesį į tai, kad kai kurie turintys diplomą, jį gavo ne itin sąžiningai – buvo tartasi su dėstytojais, rašto darbai užsakyti iš kitų asmenų ir t.t. Galiausiai, tai tik parodo, kad ne visi universitetai išugdo tikrus specialistus.

Pastebima, kad Lietuvoje yra nemažai dirbančių ir be diplomo. Daug žmonių iškart pradeda dirbti po vidurinės mokyklos baigimo ir keista, kad kai kurie iš jų uždirba gerokai daugiau negu tie, kurie įgavo aukštąjį išsilavinimą. Taip yra todėl, kad po vidurinės mokyklos jaunuoliai nestoja į bet kokią specialybę, jie renkasi savęs pažinimą. Paklausus, ką jie galvoja apie aukštąjį išsilavinimą, jie teigia, kad jo visam gyvenimui neatsisako – jie mielai įgys diplomą, jeigu to reikalaus jų karjeros perspektyvos. Lietuvoje ne visada aukštasis išslavinimas garantuoja gerą darbo vietą – viskas priklauso nuo paties žmogaus pastangų.